Tai svarbu! Dėl praleistų pamokų

 

* Stenkimės be priežasties nepraleidinėti pamokų.

* Tačiau jei atsitiko taip, kad jūsų vaikas neateis į mokyklą, apie neatvykimą jau tą pačią dieną privalote pranešti mokytojai telefonu ar el. paštu.

* Tėvai gali pateisinti tik trijų dienų pamokas. Vaikučiui nepasveikus, reikia kreiptis pas gydytoją ir gauti medicininę pažymą.

* mokinys turi atnešti pateisinimo lapelį tą dieną, kai grįžta į pamokas iš po praleistų dienų.

* Šeimai išvykstant į pažintinę kelionę ar dėl kitų šeimyninių priežasčių, reikia kreiptis pas mokyklos direktorę ir rašyti prašymą.


2018 m. uniformų kainos

Džemperiai

Džemperis (dydis 122-164) 18 €

Džemperis (dydis XS, S, M, L, XL, XXL) 21 €

Žaketai

Žaketas (122-164) 21 €

Žaketas (XS, S, M, L, XL, XXL) 24 €

Liemenė

Liemenė (dydis 122-162) 15 €

Liemenė (XS, S, M, L, XL, XXL) 17 €

Papildomi priedai ir paslaugos

Mokyklos emblema – prisegama 4,00 €

Mokyklos emblema –siuvinėjama ant uniformos 3,00 €

Antsiuvas ant alkūnių (2 vnt.) 2,00 €

Gaminio /rankovių ilgio koregavimas 1,00 €/ 1,00 €

Pavienių uniformų užsakymo internetu siuntimo ir administravimo mokestis 3,5 €

*Kainos nurodytos su PVM.

UNIFORMOS UŽSAKYMAS

Užsakymo tvarka nesikeičia.

Pavienius užsakymus kviečiame pateikti atvykus į mūsų parduotuvę, žemiau nurodytu adresu, kur patogiai galėsite pamatuoti uniformos pavyzdžius, išsirinkti tinkamiausią dydį bei įvertinti reikalingas gaminio ir/ar rankovių ilgio korekcijas.

Užsakymų įvykdymas: užsakymų, pateiktų iki balandžio 30 d., įvykdymo terminas yra apie 4

savaitės. Vėliau nurodytos datos pateiktų užsakymų vykdymo terminas gali būti ilgesnis.

Savitas Stilius parduotuvė Šiauliuose

PC „Saulės miestas“, Tilžės g. 109 (II aukštas)

Darbo laikas:

I-VII 10:00-21:00 val.

Tel. +370 41 421976

UAB “Savitas stilius”

Vilniaus g. 126, LT – 76291, SŠiauliai, Lietuva

Tel.: +370 682 10490, el. pasštas: uniformos@savitasstilius.lt


Nebyli tragedija, apie kurią niekas nekalba

2017/09/22VAIKŲ AUKLĖJIMAS

 

Tiesiog dabar, mūsų namuose vyksta nebyli tragedija su pačiais brangiausias mūsų žmonėmis – mūsų vaikais. Vaikai atsidūrė siaubą keliančioje emocinėje būsenoje. Negana to, siaubą kelia ir paskutinių 15 metų vaikų sveikatos statistika.

·         Kas penktas vaikas turi psichikos sutrikimų

·         Dėmesio deficito sindromas išplito 43-iais procentais;

·         Paauglių depresijos atvejų pagausėjo 37-iais procentais;

·         Savižudybių skaičius 10-14 metų amžiaus vaikų tarpe išaugo 200%

Ko gi dar reikia, kad pažvelgtume tiesai į akis?

Ne, skaičiai didėja ne dėl to, kad patobulėjo ligų ir sutrikimų diagnostika.

Ne, vaikai tokiais negimsta.

Ne, tai ne mokyklos ir ne sistemos kaltė.

Kad ir kaip skaudu mums būtų pripažinti, daugeliu atveju būtent mes, tėvai, turime patys ateiti savo vaikams į pagalbą.

Problema

Šiuolaikiniai vaikai prarado sveikos vaikystės pagrindus, tokius kaip:

·         Emociškai pasiekiami tėvai;

·         Aiškiai nubrėžtos ribos ir auklėjimas;

·         Pareigos;

·         Subalansuotas maitinimasis ir pakankamas miegas;

·         Judrumas ir grynas oras;

·         Kūrybiški žaidimai, bendravimas, laisvalaikis.

Vietoje to vaikai gavo:

·         Amžinai užimtus tėvus;

·         Lepinančius ir viską leidžiančius tėvus;

·         Jausmą, kad jiems, vaikams, visi skolingi;

·         Nesubalansuotą maistą ir miego deficitą;

·         Sėdimą gyvenimo būdą.

·         Nesibaigiantį stimuliavimą, technologines pramogas, žaibišką pasitenkinimą…

Argi galima užauginti sveiką kartą tokiose nesveikose sąlygose? Žmogaus prigimties apgauti neįmanoma. Be tėvų auklėjimo išsiversti nepavyks. Kaip matome, pasekmės siaubingos. Už prarastą normalią vaikystę vaikai moka prarasta emocine gerove.

Ką daryti?

Jei norime, kad vaikai užaugtų laimingais ir sveikais, reikia pagaliau prasikrapštyti akis ir sugrįžti prie pagrindų. Dar ne vėlu.

Ką galime padaryti kaip tėvai?

·         Įveskite apribojimus ir atminkite, kad esate vaikui tėvas/mama, o ne draugelis;

·         Aprūpinkite vaiką viskuo, kas būtina, o ne tuo, ko jam norisi. Nebijokite sakyti „ne“, jeigu norai skiriasi nuo poreikių;

·         Sveikai maitinkite;

·         Praleiskite bent valandą gamtoje, tyrame ore;

·         Kasdien renkite šeimynines vakarienes be jokių televizorių, telefonų ir planšečių;

·         Žaiskite stalo žaidimus;

·         Kasdien duokite vaikui kokio nors darbo (dėlioti skalbinius, tvarkytis žaislus, padengti stalą ir t.t.);

·         Guldykite vaiką miegoti vienu ir tuo pačiu laiku, neleiskite pasiimti į lovą telefono ar planšetės;

·         Mokykite atsakingumo ir savarankiškumo. Nereikia saugoti vaikų nuo smulkių nesėkmių, tai išmokys juos įveikti gyvenimo kliūtis;

·         Nekraukite ir netempkite patys vietoje vaiko kuprinės į mokyklą, neneškite jam pamiršto namuose maisto/namų darbų, nelupkite banano žievės 5 metų vaikui. Mokykite visa tai daryti savarankiškai. Išmokykite kantrybės ir suteikite galimybę turėti laisvo laiko, kad panuobodžiautų ir pademonstruotų savo impulsus, išradingumą;

·         Neapsupkite vaiko nesiliaujančiomis pramogomis;

·         Nekaišiokite televizoriaus ar telefono kaip vaisto nuo nuobodulio;

·         Neskatinkite naudoti išmaniųjų valgant, automobilyje, kavinėje, parduotuvėje. Tegu vaiko smegenys mokosi savarankiškai išsklaidyti „nuobodulį“;

·         Būkite emociškai pasiekiami, išmokykite socialinių įgūdžių;

·         Nenutraukite pokalbio su vaiku, jei suskambo telefonas;

·         Išmokykite susitvarkyti su pykčiu ir susierzinimu;

·         Išmokykite sveikintis, nusileisti, dalintis, užjausti, elgtis prie stalo ir pokalbio metu;

·         Išlaikykite emocinius ryšius: šypsokitės, bučiuokite, kutenkite vaiką, skaitykite jam, šokite, šokinėkite ir šliaužiokite kartu su juo.

Mums reikia pakeisti savo vaikus, kitaip susilauksime ištisos kartos, ryjančios antidepresantus. Dar ne vėlu, tačiau laiko mažėja…

 

Šaltinis: http://seimairnamai.eu/nebyli-tragedija-apie-kuria-niekas-nekalba/


Mylėkite vaikus

Būkite su jais.

Sakykite TAIP tiek dažnai, kiek tik galite.

Leiskite jiems garsiai barškinti šaukštais.

Sekite pasakas prieš miegą. Apsikabinkite. Nerėkite.

Padrąsinkite žaismingas kvailystes.

Susidraugaukite su vaiko įsivaizduojamais bičiuliais.

Daug kikenkite. Nustebinkite.

Įšokite kartu į balą.

Rodykite savo meilę.

Padarykite daug tvirtovių iš paklodžių.

Kai būtina pasakykite NE.

Pasidalinkite savo svajonėmis.

 Suvaidinkite kartu spektaklį.

Mokykite pamatyti širdimi.

Prisiminkite, kaip svarbu būti vaiku.

Dažnai.

 

Vaikai yra stebuklingi.


Verta paskaityti.

 

Pedagogė: mokymosi tempas didžiulis, vaikai pavargsta ir mokykla jiems tampa atgrasi  (10) Kodėl kiekvienais metais Lietuvoje vis jaunesni vaikai praranda motyvaciją mokytis? Kodėl į pirmą klasę ateina vaikai, turintys daug akademinių žinių, bet stokojantys kitų įgūdžių? Koks yra tėvų vaidmuo vaiko gyvenime jam pradėjus lankyti mokyklą?


Skaitykite daugiau: http://www.tavovaikas.lt/mokinys/pradinukas/pedagoge-mokymosi-tempas-didziulis-vaikai-pavargsta-ir-mokykla-jiems-tampa-atgrasi.d?id=76331207

 

Namų darbai.

 

Kiek padėti?

 

Mokinių tėveliams neretai iškyla klausimas, kaip rasti aukso viduriuką ir nustatyti ribas, kiek kištis į namų darbų ruošimą. Kada padėti, o kada reikalauti savarankiškumo?

 

Formuojami įgūdžiai. ,,Vieni tėvai vaiko mokymąsi vertina griežtai, kiti – liberaliau, o požiūris priklauso nuo auklėjimo stiliaus, kuris kiekvienoje šeimoje skirtingas. Tobulo ir universalaus recepto, kaip išmokyti atžalas ruošti pamokas, turbūt nėra“, - sako psichologė K. Kraskauskaitė. Savarankiško mokymosi pagrindus reikia kloti nuo pirmųjų dienų mokykloje. Natūralu, kad pradinukams reikia daugiau pagalbos, tačiau, vaikui augant, namų darbų kontrolė turėtų mažėti ir tapti atžalos atsakomybe. Patirtis rodo, kad tėvelių taktika būna įvairi. Vieni pratina ruošti pamokas drauge ir neleidžia mokinukui atsiversti sąsiuvinio, kol patys neprisėdo šalia. (,,Pridarys klaidų, pribraukys“), kiti palieka mažylį mokytis vieną, nes neturi laiko, noro domėtis pamokomis (,,Yra mokytojas, tegu moko“), tačiau abu kraštutinumai nėra geri. Pirmu atveju vaikas netenka savarankiškumo, antru – tėvai nepastebi problemų, nes apskritai atsiriboja. Pasiruošti pamokoms turėtų būti kasdienis mokinio įsipareigojimas, kaip pasikloti lovą, išnešti šiukšles ar pavedžioti lauke šunį. Jei tokį supratimą ir motyvaciją mokytis įskiepysime pradinėse klasėse, vėliau raškysime gero auklėjimo rezultatus. Nuolatinis žodžių karas (,,Ar jau paruošei pamokas?“, ,,Nepalik visko paskutinei dienai“, ,,Vėl tempi iki vakaro?“) vargina tiek tėvus, tiek atžalas ir jos galiausiai imi prieštarauti (Nieko neužduota“, ,,Mokytoja netikrina“, ,,Tai nebūtina“). Pasak specialistės, tėveliai turėtų suteikti vaikams laisvę klysti, nes tai natūrali mokymosi proceso dalis, padedant tobulėti. Todėl akcentuokite ne tik namo nešamus gerus įvertinimus, bet ir smalsumą, iniciatyvumą, mokykloje įgytas žinias, patirtį bei malonumą mokytis. ,, Girkime vaiką už jo pastangas, pasiekimus, nes tėvų dėmesys ir palaikymas yra labai svarbus. Tik jei pagyros tampa įprastu reiškiniu ir skamba už bet kokį darbą ar veiksmą, nebemotyvuoja (,,Bet kokiu atveju būsiu šaunuolis“).

 

Kaip nepersistengti?  ,, Vaiko motyvacijos priemonės priklauso nuo šeimos narių santykių, tėveliams priimtino auklėjimo stiliaus, lūkesčių dėl atžalos ateities. Jei suaugusieji remiasi griežtomis, autoritariško auklėjimo idėjomis, jie mokys atžalą bekompromisio paklusnumo ir tvarkos. Tėvai nurodys vaikui tikslias gaires, kaip elgtis, mokytis, atrodyti ir t.t. Ir viską reikės atlikti ,,labai gerai“, nes kitokie (,,netobuli“) variantai neleistini. Tokios taisyklės galios ne tik mokslo, bet ir kitose srityse“, - Įsitikinusi psichologė. Taip pat priduria, kad Įpareigojimas labai gerai mokytis kelia vaikui didelį stresą. Vaikas įspaudžiamas į labai ankštus rėmus, kuriuose nėra laisvės pasirinkti ir priimti sprendimus. ,, Dažnai tokiu atveju dėl didelio mokymosi tempo  ir krūvio vaikui kyla įtampa, kuri išprovokuoja pasipriešinimą, maištavimą. Jei atžala pajus, kad neatsižvelgiama į jos nuomonė, nepaisoma norų, ims prieštarauti ne tik tėvams, bet ir nepritars visai mokymosi sistemai. Tai neigiamai atsilieps vaiko motyvacijai mokytis“, - įspėja specialistė. Per dideli tėvų lūkesčiai ir reikalavimai, peržengiantys vaiko galimybes, kenkia asmenybės raidai ir tarpusavio santykiams. Stipri kontrolė neleidžia formuotis vaiko savarankiškumo įgūdžiams, trukdo mokytis priimti sprendimus, būti atsakingam, menkina socialinius įgūdžius, skatina nepasitikėjimą savimi. Be to mažėja vaiko kūrybiškumas ir asmenybės saviraiška. Jis vengia (nes bijo) užsiimti kitomis patinkančiomis ir galbūt mielesnėms nei liepia rinktis tėvai, veiklomis. Neskatinkite vaiko, leiskite jam pačiam atrasti savo klaidas, sudarykite sąlygas, kad atžala galėtų drąsiai (nebijodamas bausmių, vertinimo) apie jas pakalbėti. Skatinkite mokinio kūrybiškumą, stiprinkite savarankiškumo įgūdžius ir kartu pasidžiaukite individualiais pasiekimais.

 

 

TAUPO VAIKAI: pirmoji pamoka su pirmuoju euru

 

            Tėvai, išleisdami vaikus į suaugusiųjų gyvenimą, turėtų išmokyti juos suprasti, kad pinigų yra tiek, kiek jų turi.

 

            Svarbus pavyzdys. Pirmąsias žinias apie pinigus vaikai gauna ne tada, kai tėvai prisaikdina ,,taupyk“, ,,neišleisk“, o kur kas anksčiau: eidami į parduotuvę, matydami, kaip tėvai pinigais atsiskaito už tam tikras prekes, o pritrūkę grynųjų nueina pasiimti iš bankomato. Stebėdami tėvus, jie anksti supranta, kas yra pinigai ir kam jie reikalingi, bet dažnai nesuvokia, iš kur jie atsiranda. Galime ir turime paaiškinti, kad pinigai sunkiai uždirbami. Tačiau vaikas ne visada supranta ir priima adekvačiai. Juk jis nemato kaip jums darbe sunku, kokią patiriate įtampą. Galų gale, kaip jūs einate į darbą, taip ir jis eina į darželį ar mokyklą, tad kartais vaikams sunku suvokti, kodėl ir jam už tai nemokami pinigai.

 

            Reikėtų susimastyti apie pirmąsias finansines pamokas vaikams prieš pradedant duoti pinigų. Būtent tada, kai jie turi apsispręsti, kaip su jais pasielgti. Viena pagrindinių taisyklių, kurios svarbu laikytis,- tai sąžiningumas. Jeigu vaiku aiškiname, kad nederėtų pinigų leisti saldainiams, o patys rūkome, turėtume būti pasirengę jų klausimui, kodėl tiek daug išvaistome cigaretėms. Vaikai nesimoko iš to, ką kalbame, jie mokosi iš to, ką mato mus darančius.

 

            Šeimos bankas. Dažnai vaikai galvoja kaip išleisti pinigus, o paskui – kaip daugiau išprašyti jų iš tėvų. Dėl tokio elgesio kalti ne vaikai, o tėvai, nesuteikę žinių apie pinigus. Norėdamas išmokyti savo vaikus atsakingiau elgtis su pinigais yra sukurta svetainė – socialinis projektas www.šeimos-bankas .lt. Čia tėvai gali atidaryti savo šeimos virtualų banką, kuriame vaikai gali turėti savo asmenines sąskaitas bei taupyti. Naudodamiesi sistema bei patarimais, tėvai padeda vaikams geriau suprasti, kas yra pinigai, kad jų kiekis ribotas, štai neišleistos santaupos ,,uždirba“ palūkanas.

 

            Mokestis už darbą. Kad vaikai patirtų, ką reiškia uždirbti pinigus, kartais suteikiame jiems galimybę užsidirbti. Vaikas turi žinoti, kad pinigai yra uždirbami sunkiu darbu.

 

            Kada už darbą reikia mokėti? Jeigu užduotis vaikui duodama kaip darbas, o ne kaip pareiga, mokėti reikėtų visais atvejais. Nebent pats vaikas pasisiūlo atlikti ne kaip darbą, o kaip paslaugą. Labai svarbu nepainioti darbo su paslaugomis. Jeigu sutarėte, kad gerai mokytis yra vaiko pareiga, už mokymosi rezultatus  mokėti būtų klaidinga. Lygiai taip pat kaip už šiukšlių išnešimą, jeigu sutarta, kad tai jo pareiga. Vaikas, kaip ir tėvai, namuose turi turėti pareigų, už kurias nemokamas joks atlygis. Mokant už darbą reikia suprasti, kad jeigu sumokėjai vaikui pinigus, tai yra jo pinigai ir kaip jis su jais pasielgs, kur juos išleis, turėtų būti išskirtinai vaiko sprendimas. Tėvai gali patarti tik prašomi arba prieš jam uždirbant pinigus. Kitu atveju būtų nesąžininga.

 

 

 

Namų darbai

 

images9NM0H6NJ.jpg

Verta žinoti

Pradinukams sunku išlaikyti dėmesį ilgiau kaip 20-25 min., todėl ruošiant namų darbus labai pravartu daryti pertraukas.

Mokykite pabaigti užduotį ir tik tada imtis naujos.

Skatinkite vaiką laikytis dienotvarkės, ypač jei lanko būreliu, sportuoja. Tada užteks laiko ir mokslams, ir užklasinei veiklai, ir draugams.

Leiskite rinktis. Vieniems vaikams, grįžus iš mokyklos, reikia poros valandų poilsio, kiti pirmiau paruošia pamokas, vėliau ilsisi. Kai kurie iš pradžių imasi sudėtingesnių užduočių, kiti pradeda nuo lengvesnių.

Tinkamiausias laikas namų darbams atlikti yra 15-18 val.

Sudarykite malonią mokymosi aplinką. Motyvacija kyla turint atskirą, ramų kampelį, kur galima pasikabinti pamokų tvarkaraštį, geografijos žemėlapį, gautus diplomus, pagyrimus.

Įveskite skatinimo sistemą, tarkim, tik paruošus namų darbus, galima žaisti kompiuteriu.

Vaikai perima suaugusiųjų nuomonę, todėl nesumenkinkite namų darbų svarbos (,,Kokią čia nesąmonę uždavė?“, ,,Parašyk ką nors ir bus gerai“) ar mokslo reikšmės (,,Statybininkai uždirba daugiau nei baigusieji universitetą“).

Visa šeima įsitraukite į edukacinę veiklą. Kartu skaitykite knygas, aplankykite muziejų, pažiūrėkite istorinį filmą.

Tikėkite vaiku, nes epitetai ,,tinginys“, ,,nemokša“ nemotyvuoja, o menkina savivertę.

Prastas įvertinimas – mokinio (o ne jūsų) įvertinimas, tačiau neužsipulkite su klausimais ,,Kodėl?“ Nebarkite, o padėkite rasti priežastis. Paklauskite vaiko, ką, jo manymu, reikėtų daryti kitaip, kad kitą kartą pasisektų.

Laiku pastebėkite, kada vaikui reikia pagalbos. Jei ilgalaikės pastangos neduoda rezultatų, užpuola bejėgiškumo jausmas, pasyvumas, smunka motyvacija.

 

MOKINIŲ LANKOMUMO PRIEŽIŪROS APRAŠAS

 

 PATVIRTINTA

 

                                                                               Tauragės ,,Aušros“ pagrindinės mokyklos direktoriaus

                                                                                             2016 m. vasario 15d.

                                                                                                         įsakymu Nr. 1-16

 

 TAURAGĖS ,,AUŠROS“ PAGRINDINĖ MOKYKLA

 

MOKINIŲ LANKOMUMO PRIEŽIŪROS APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Tauragės ,,Aušros“ pagrindinės mokyklos mokinių pamokų lankomumo priežiūros sistemą (toliau Aprašą) reglamentuoja Lietuvos Respublikos Švietimo Įstatymas, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas ir Tauragės ,,Aušros“ pagrindinės mokyklos nuostatai.

       2. Aprašas nustato mokinių pamokų lankomumo Tauragės ,,Aušros“ pagrindinėje mokykloje kontrolę ir prevencines poveikio priemones mokyklos lankymui užtikrinti. Klasių auklėtojai, dalykų mokytojai, socialinis pedagogas vadovaujasi Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymu, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, mokyklos nuostatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis, mokinių priėmimo į mokyklą sutartimi, mokytojo ir mokytojo, vykdančio klasės auklėtojo funkcijas, pareigybės aprašu, direktoriaus įsakymais ir šiuo Aprašu.

 

II. PRALEISTŲ PAMOKŲ PATEISINIMO KRITERIJAI

 

         3. Praleistos pamokos laikomos pateisintomis:

             3.1. dėl mokinio ligos ar vizito pas gydytoją

             3.2. dėl tikslinių iškvietimų (į policijos komisariatą, VTAS ir kt.);

            3.3. dėl kitų svarbių priežasčių (mokinio atstovavimo mokyklai (rajonui ar šaliai) tarptautiniuose, respublikiniuose, regioniniuose, rajono, miesto ar mokyklos organizuojamuose konkursuose, olimpiadose, konferencijose, sporto varžybose ir pan.); galioja švietimo įstaigų, visuomeninių organizacijų dokumentai, mokyklos mokytojų, siuntusių mokinį į konkursus, olimpiadas, varžybas ir kitus ugdymo renginius, pažymos ar sąrašai, patvirtinti vieno iš mokyklos vadovo;

             3.4. dėl svarbių šeimos aplinkybių (dėl šeimos švenčių, artimųjų ligos, mirties ir pan.);

             3.5. dėl nepalankių oro sąlygų: audros, liūties, uragano; autobuso, vežančio mokinius į mokyklą, neatvykimo ar vėlavimo.

             3.6. kai mokiniui sunegalavus tėvai (globėjai, rūpintojai) pateisina ne daugiau kaip 3 dienas;

            3.7. Mokinio, sunegalavusio pamokų metu ir turinčio visuomenės sveikatos priežiūros specialisto, socialinio pedagogo, administracijos atstovo leidimą dėl blogos savijautos toliau nedalyvauti pamokose, praleistas pamokas pateisina tėvai (jei nebuvo kreiptasi į gydymo įstaigą). Tėvai, apie blogą vaiko savijautą, informuojami telefonu . Mokinys išleidžiamas gavus tėvų sutikimą.

         4. Praleistos pamokos laikomos nepateisintomis, kai mokinys nepateikė pateisinančių dokumentų.

 

III. VĖLAVIMŲ Į PAMOKAS PREVENCIJA

 

         5. Vėluoti į pamokas draudžiama. Vėluojantį mokinį užregistruoja mokyklos apsaugos darbuotojas.

         6. Pakartotinai pavėlavus į pirmą pamoką socialinis pedagogas bendrauja su mokiniu, informuoja mokinio tėvus (globėjus, rūpintojus).

         7. Mokiniui pavėlavus, dalyko mokytojas elektroniniame dienyne pažymi „p“ ir parašo pastabą, nurodydamas vėlavimo priežastį (rašo tą priežastį, kurią nurodė mokinys).

 

IV. LANKOMUMO REGISTRACIJA IR APSKAITA

 

8. Mokinių lankomumo apskaitą pamokoje atlieka dalyko mokytojas. Dalyko mokytojas elektroniniame dienyne raide „n“ pažymi, jei mokinys nedalyvavo pamokoje.

9. Pateisinančių praleistas pamokas dokumentų pateikimas ir rinkimas:                         9.1. praleistas pamokas mokinys privalo pateisinti per 2 dienas po praleidimo;

    9.2. už dokumentų, pateisinančių praleistas pamokas, pateikimą klasės auklėtojui ar dalyko mokytojui atsakingas pamokas praleidęs mokinys ir jo tėvai;  

    9.3. praleistas pamokas  pateisinančius dokumentus (taip pat elektroninio pašto, elektroninio dienyno žinutes/pranešimus) sistemina ir saugo klasės auklėtojas iki mokslo metų pabaigos .

           9.4. tėvams per mėnesį pateisinant daugiau negu 5 dienas, nelankytų pamokų priežastis analizuoja socialinis pedagogas ir klasės auklėtojas bendradarbiaujant su šeima.

           10. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai)

                10.1. iš anksto arba pirmą vaiko neatvykimo į mokyklą dieną apie neatvykimo priežastis susitartu būdu (telefonu, elektroniniu laišku) informuoja klasės auklėtoją;

                10.2. laiku parašo vaiko praleistų pamokų pateisinimus, aiškiai nurodydami datą ir priežastį;

                10.3. pasikeitus gyvenamajai vietai, kontaktiniams telefono numeriams, elektroninio pašto adresui, operatyviai informuoja klasės auklėtoją;

                10.4. kasdien susipažįsta su duomenimis elektroniniame dienyne (praleistų pamokų skaičiumi, pagyrimais ir pastabomis, ugdymo(-si) rezultatais ir kt. informacija);

 V. PAMOKŲ NELANKYMO PREVENCIJA

 

            11. Klasės auklėtojas:

                 11.1. mokiniui neatvykus į mokyklą (tuo atveju, kai tėvai (globėjai, rūpintojai) nepraneša), tą pačią dieną išsiaiškina neatvykimo priežastis, reikalui esant, informuoja mokyklos administraciją;

                   11.2. kuo skubiau (bet ne rečiau, kaip 2 kartus per savaitę ) elektroniniame dienyne pateisina mokinių praleistas pamokas;

                 11.3. individualiai dirba su pamokų nelankančiais, vėluojančiais mokiniais:

              11.3.1. su mokiniu, praleidusiu ir nepateisinusiu iki 6 pamokų (įskaitytinai) ar pavėlavusiu į pamokas individualiai susitaria dėl tolesnių veiksmų: bandomojo  laikotarpio, pokalbio su tėvais ir pan.;

                11.3.2. organizuoja pokalbius su vėluojančio į pamokas, pamokų nelankančio, vengiančio lankyti mokyklą ar mokyklos nelankančio mokinio tėvais;

                  11.4. apie mokinį, kuris pakartotinai praleido iki 6 pamokų be               pateisinamos priežasties, klasės auklėtojas informuoja socialinį pedagogą. Atsižvelgiant į klasės auklėtojo jau taikytas priemones, planuojami klasės auklėtojo ir socialinio pedagogo tolesni bendri veiksmai.

             12. Socialinis pedagogas:

             12.1 individualiai dirba su mokyklos nelankančiais mokiniais ir jų šeimomis, analizuoja pamokų praleidimo priežastis, kartu su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais) ir klasės auklėtoju,  kitais mokyklos specialistais ieško sprendimo būdų;

                12.2. mokinys, per mėnesį praleidęs 18 ir daugiau nepateisintų pamokų, kviečiamas į Vaiko gerovės komisijos posėdį, kuriame su mokiniu dalyvauja tėvai (globėjai, rūpintojai) ir klasės auklėtojas;

             13. Vaiko gerovės komisija:

                13.1. renkasi į neeilinius posėdžius dėl pamokų nelankančių, mokyklą vengiančių ar mokyklos nelankančių mokinių svarstymo;

               13.2. sudaro pamokų nelankančių, mokyklą vengiančių lankyti    ir mokyklos nelankančių mokinių sąrašus. Su šiais mokiniais ir jų šeimomis dirba iki bus užtikrintas pamokų lankomumas;

             13.3. inicijuoja vizitus į mokinio namus. Juose dalyvauja ir klasės auklėtojas;

                 13.4. teikia   rekomendacijas   mokyklos   direktoriui  dėl   nuobaudų sistemoje numatytų priemonių taikymo;

                13.5. bendradarbiauja su Tauragės rajono savivaldybės Vaiko gerovės komisija, Vaiko teisių apsaugos skyriumi, atskirais atvejais policijos nepilnamečių reikalų pareigūnais.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

  14. Klasių auklėtojai mokinius pasirašytinai supažindinami su šiuo tvarkos aprašu kiekvienų mokslo metų rugsėjo mėnesio pirmąją savaitę.

           15. Tėvai su šiuo aprašu supažindinami elektroniniu paštu ar žinute per elektroninį dienyną su nuoroda į mokyklos internetinę svetainę. Tvarkos aprašo nuostatos primenamos tėvų susirinkimų metu.

          16. Aprašas  gali  būti   keičiamas   mokyklos  direktoriaus  įsakymu, atsižvelgiant į mokyklos savivaldos institucijų pasiūlymus.

 

    PRITARTA:

   Mokytojų tarybos posėdyje 2015-12-10 protokolas Nr. 6-12

   Mokyklos tarybos posėdyje 2016-02-03 protokolas Nr. 5-1

Šis tas apie skaitymą

 

        Pradėti drauge su vaiku skaityti knygas niekada nėra per anksti ar per vėlu. Knygas galima skaityti bet kur, net prie gydytojo kabineto - laukiamąjame.

Kai vaikas susidomės knygomis, ir ši veikla taps maloni tai duos naudos. Pasirinkę knygutę aptarkite jos paveikslėlius. Linksminkitės ir mokykitės kartu su vaiku. Tegul jis verčia puslapį po puslapio, suranda ką nors naujo, įdomaus. Lai atlanksto atlankstomos knygutės įklijas, suklijuoja lipdukus... atranda pagrindinius veikėjus, juos gali nupiešti, nulipdyti ir pan.

Ne mažiau svarbios ir eilėraščių, dainelių knygutės. Jos padeda įvaldyti kalbą, sutelkti dėmesį. Labai gera paskaityti drauge knygutę prieš miegą. Tik įsitaisykite patogiai ir atsipalaiduokite.

Kokios knygos tinkamiausios? 

Tinka visos - gerai išleistos, kokybiškai išspausdintos, saugios, spalvingai iliustruotos, pritaikytos vaikams. Svarbu, kad atitiktų vaiko amžių.

Skaitykite, nes skaitymas - tai bendravimas. Nueikite į knygyną, biblioteką. Auginkite jaunąjį skaitytoją. Padėkite išsirinkti knygą, patarkite vaikui. Paprašykite, kad retkarčiais sūnus ar dukra jums paskaitytų knygą. Kalbėkitės apie perskaitytas knygas, bet būtinai leiskite vaikui turėti savo nuomonę. Rodykite pavyzdį, skaitydami savo malonumui. Leiskite skaityti ir tai, kas vaikui patinka, kuo jis domisi. Paprašykite, kad vaikas surastų informacijos apie knygą, jos autorių. Pasidalinkite su vaiku knygos įspūdžiais.

Pasidomėkite:

Kodėl skaitė šią knygą?

Kurie veikėjai patiko, nepatiko, kodėl?

Paklauskite, o kaip jis pasielgtų jų vietoje?

Prisiminkite, kaip knyga prasidėjo, kaip galėjo pasibaigti... Tai skatins analizuoti, lyginti, turtins šnekamąją kalbą, žodyną, plės akiratį.

Skaitykite, tegul skaitymas tampa Jūsų šeimos tradicija. Sėkmės!

 

Mieli tėveliai,

 

Privalote rasti namuose vaikui pareigų. Tegu išmoksta darbuotis, jaustis atsakingu.

 

Pamatysite, kaip laikui bėgant vaikas taps energingesnis, žvalesnis, lengviau kelsis ryte, bus sportiškesnis, geriau mokysis.

 

Didžiuokitės savimi, kaip Tėveliais, jei Jūsų vaikas sveikai maitinasi, būna gryname ore, turi pareigų ir laikosi dienos režimo! Juk jie užaugę tikrai bus Jums dėkingi už puikią sveikatą.

5 patarimai, kaip pagerinti santykius su vaikais

Tam, kad vaikai būtų atviri su savo tėvais ir išsakytų viską, kas jiems svarbu, tėvai turi užsitarnauti tokį pasitikėjimą. Kaip?

 

1. Klausykitės, kai vaikai nori jums papasakoti visas savo dienos smulkmenas

Visos vaikų darželio žaidimų aikštelės smulkmenos gal jums ir nėra įdomios, tačiau bendravimo įpročiai susiformuoja anksti. Ar klausote savo dukrytės, kai ji nesustodama čiauška apie savo draugus, net kai turite „svarbesnių" dalykų, apie kuriuos reikia pagalvoti? Jei taip, tikėtina, kad būdama dvylikos, ji jums papasakos ir apie santykius su berniukais.

Sunku sutelkti dėmesį, kai skubate nupirkti maisto vakarienei ir grįžti namo, tačiau jei jūs nesiklausote, nutinka du dalykai. Praleidžiate progą viską sužinoti, o vaikas supranta, kad jūs jo visai nesiklausote, tad visai nebūtina jums pasipasakoti.

2. Mokykitės klausytis ir reaguoti ne taip jautriai.Vaikai bijo kalbėtis apie problemas su tėvais, manydami, kad taip sukurs dar didesnę problemą. Įrodykite, kad jie gali jumis pasitikėti, jog jūs palaikysite juos neprarasdami savitvardos. Kaip? Sudėtingomis akimirkomis - kvėpuokite. Klausykite. Nusiraminkite prieš atverdami burną. Kai nurimsite, pradėkite nuo prielaidos, kad jūsų vaikas jau turi puikių idėjų, kaip išspręsti šią problemą, o su jūsų parama jis galės rasti geriausią jos sprendimą.

3. Išlaikykite pasitikėjimą

Pamenate, kaip nesmagiai jautėtės, kai jūsų tėtis išplepėjo giminaičiams, jog jūs bijote vorų? Ar kaip jūsų mama paskambino kaimynei ir papasakojo jai tai, ką jūs jai pasakėte apie jos dukrą? Viskas, ką jums pasako vaikai, yra konfidenciali informacija. Jei manote, kad dėl tam tikros priežasties ja reikia su kuo nors pasidalyti - pasakykite apie tai vaikui.

 

4. Pradėkite nuo mažų dalykų

Apie sudėtingus dalykus vaikams suprantama kalba pradėkite kalbėti, kai jūsų vaikai dar yra maži. Senelio alkoholizmas, seksas ir panašiai - net tokios temos neturi būti tabu. Jei elgsitės natūraliai, jūsų atsakymai bus trumpi ir tikroviški, anksčiau ar vėliau pasijusite natūraliai, o jūsų vaikai jausis patogiai tokių diskusijų metu ir drąsiai užduos klausimus bei kalbės apie savo jausmus. Tyrimai rodo, jog tikėtina, kad vaikai, augantys šeimose, kurios pradeda kalbėti apie sudėtingus dalykus anksčiau, tarsis su savo tėvais ir būdami paaugliai.

 

5. Sakykite tiesą

Juk norisi pasakyti vaikui, kad skiepytis visai neskauda, tačiau po to, kai jis iš skausmo verks gydytojo kabinete, kodėl po to jis turėtų jumis pasitikėti? Jei norite sukurti tokius santykius, kuriuose jūsų vaikas pasitikėtų jumis, nuo pat pradžių būkite vertas pasitikėjimo.

Vertinimas pradinėse klasėse


* Mokinio pasiekimai vertinami vadovaujantis idiografiniu principu, t.y. individuali vaiko raida pagal Bendrąsias ugdymo programas.

* Vertinami mokinių pasiekimai (kompetencijos), kuriuos mokinys turėtų įgyti baigęs atitinkamą mokymosi etapą ar programą: žinios ir supratimas; gebėjimai; nuostatos (vertybės, požiūris ir elgesys).

Mokinių pasiekimai (kompetencijos) vertinami lygiais: aukštesnysis, pagrindinis, patenkinamas ir nepatenkinamas

                  Ka daryti kai Jūsų neklauso vaikas?

Vaikų neklausymas arba nepaklusnumas suaugusio žmogaus paliepimams, yra normalios raidos dalis. Augdami vaikai bando įvairius elgesio būdus. Neklausymas, arba ribų laužymas, yra vienas iš jų. Visi esame girdėję apie dvejų metų krizę, kai vaikas staiga atranda žodį ,, ne “ ir neklausymas pasiekia savo apogėjų. Palaipsniui tas elgesys retėja, bet niekada visiškai neišnyksta. Tyrimai rodo, kad dažniausiai keturmečiai ir penkiamečiai vykdo tik du trečdalius tėvų reikalavimų. Taigi, atsitiktiniai neklausymo atvejai gali būti vertinami kaip vaiko savarankiškumo pasireiškimas, o ne kaip tėvų auklėjimo nesėkmė.

            Tačiau, kai kuriose šeimose tai gali tapti tikra problema, kai neklausymas virsta nuolatiniu. To priežastis gali būti per mažai arba per daug taisyklių. Kai kurie tėvai yra labai nuolaidūs, vengia sakyti ,, ne “ , stokoja nuoseklumo pateikdami nurodymus. Kita vertus, ypač griežtose ir stipriai kontroliuojančiose šeimose vaikai gauna nurodymus kas minutę. Dauguma jų visai nereikalingi ir būna ignoruojami.Šeimose, kur tėvai nesutaria auklėjimo klausimais, vaikai išmoksta manipuliuoti abiem tėvais ir dažnai neklauso nė vieno iš jų. Ką tada daryti?

● Sumažinti nurodymų kiekį, paliekant tik reikalingiausius.

Prieš duodami nurodymą apgalvokite, ar jis reikalingas ir ar jūs galęsite prižiūrėti, kaip jis bus įvykdytas, Taisyklės ir nurodymai turi būti realistiški ir atitinkantys vaiko amžių. Venkite nurodymų pakartojimo, nes tada vaikas supranta, kad jūs nesitikite iš jo paklusnumo.

● Nurodymai turi būti aiškūs, specifiniai, pozityvūs.

Duokite trumpus ir aiškius nurodymus, vengdami neiginių ir draudimų. Pavyzdžiui,  ,,kalbėk ramiai“ labiau tinka nei draudimas ,,nerėkauk“ , ,,sėdėk ramiai“ tinkamesnis nei ,,nesimuistyk kėdėje“. Venkite vangių nurodymų, kaip ,,būk geras“ arba žeminančių pastabų ,,nevalgyk kaip kiaulė“. Nurodymai klausimo forma (,,gal galėtum pasikloti lovą?“) suteikia galimybę atsisakyti juos vykdyti. Stenkitės duoti nurodymus su pozityviomis alternatyvomis: ,,Tu negali dabar žaisti kompiuteriu, bet gali padėti man kepti pyragą“.

● Jei įmanoma, nurodykite laiką, per kurį nurodymas būtų įvykdytas.

Kai kurie tėvai tikisi, kad vaikai nedelsdami vykdys jų nurodymus. Kuo jaunesnis vaikas, tuo jam sunkiau staiga nutraukti mėgstamą veiklą ir persiorentuoti į kitos užduoties vykdymą. Duokite vaikui laiko pasiruošti ir priminkite apie būsimą pasikeitimą iš anksto. Pvz.: ,,Martynai, už penkių minučių turėsi eiti miegoti“, ,,Kai baigsi vartyti knygutę, atek padėti man iškraustyti pirkinius“.

●Pagirkite paklusnumą.

Dažnai tėvai ignoruoja paklusnumą ir pastebi tik neklusnumą. Padėkite vaikams pajusti gero elgesio privalumus ir parodykite savo pasitenkinimą kiekvieną kartą, kai jie paklūsta.

● Sudarykite paskatinimų programą.

Sudarykite programą, kurios metu vaikai gauna paskatinimą (pvz., lipduką) kiekvieną kartą, kai jūsų paklauso. Surinkę tam tikrą skaičių lipdukų, jie gauna iš anksto sutartą premiją už gerą elgesį. Jūs galite numatyti laiką, kada programą vykdote, pvz.: kiekvieną vakarą nuo penktos iki aštuntos valandos, kai jūs turite laiko stebėti situaciją. Galite pasirinkti specifinę situaciją programos vykdymui – ėjimas  miegoti, žaislų tvarkymas ir t.t.

● Naudokite pertraukėlę.

Pertraukėlės gali būti iš anksto sutarta neklausymo pasekmė. Tėvai praneša vaikui, kad jie taikys šią priemonę, norėdami padėti išmokti paklusnumo. Ji efektyviausia, kai derinama su paskatinimų už tinkamą elgesį programa.

● Nepamirškite, kad ribos bus tikrinamos.

Tai normalus reiškinys, ypač jei praeityje ribos buvo nenuoseklioa. Ignoruokite smulkius protestus, jei nenorite ilgai ginčytis. Leiskite vaikui paburbėti, kai jis paklūsta nemėgstamai taisyklei. Jūs galite išmokyti vaikus paklusnumo, bet nesitikėkite, kad jie visada darys tai su džiaugsmu.

● Susitaikykite su savo vaiko temperamentu.

Kai kurie vaikai iš prigimties yra labiau užsispyrę, valingesni nei kiti. Jų tėvams dažnai tenka pasijusti bejėgiais. Tačiau šie vaikai gali tapti be galo kūribingais ir atkakliai tikslo siekiančiais suaugusiais žmonėmis. Tokių vaikų tėvai turėtų rasti galimybių pailsėti ir mokėti valdyti savo stresą.